Per paskutinius keletą mėnesių spaudoje pasirodė daug nerimą keliančių pranešimų apie oro kokybę mūsų mokyklose. Tėvai, kurie mano, kad taip negali toliau tęstis, vis labiau pyksta. Bet ar situacija tikrai tokia rimta, kaip kai kurie žmonės teigia? Kaip galima toliau savo vaiką leisti į mokyklą, kad jis nenukentėtų nuo nuodingų dujų?
Nesveikas oras dviejose mokyklose iš trijųŠių metų kovo mėnesį „Greenpeace“ organizacija paskelbė tyrimą, atliktą 222 Belgijos mokyklose kartu su partneriais ir „League of Families“. Nuo 2017 m. lapkričio vidurio iki gruodžio vidurio organizacija išmatavo azoto dioksido (NO. 2) koncentraciją pasyviosiomis mėginių ėmimo priemonėmis. Šios dujos, ypač tos, kurios pašalinamos iš dyzelinių transporto priemonių, yra labai pavojingos sveikatai. Per didelis azoto dioksido kiekis ore padidina astmos, alergijų ir diabetoriziką, ypač tarp vaikų. Be to, šios dujos turi žalingą poveikį suvokimo vystymuisi.
Dėl šių priežasčių net dvi mokyklos iš trijų susiduria su vidutine arba prasta oro kokybe. Šie rezultatai pagrįsti priimtinos oro kokybės riba, lygia 20 μg/m3. Penkiose mokyklose koncentracija net viršijo Europos ribinę vertę 40 μg/m3.
Anot BuroBlauw, „Greenpeace“ vardu tyrimą atlikusios Nyderlandų agentūros, automobilių eismas yra pagrindinė oro taršos mokyklose priežastis. Pavyzdžiui, bendra oro kokybė miesto mokyklose yra blogesnė nei kaimo mokyklose. Kita vertus, kai kurios kaimo mokyklos, įkurtos siaurose gatvelėse, kuriose šliejasi aukšti pastatai („miesto kanjonai“), pasižymi aukštesniais rodmenimis nei miesto mokyklos be „miesto kanjonų“.
Mokyklos nėra vienintelės vietos, kuriose vaikai nukenčia nuo užteršto oro. Besiremdama oficialiais Flandrijos duomenimis apie oro kokybę Antverpeno veiksmų grupė StRaten-Generaal įvertino padėtį mokyklose, darželiuose, vasaros stovyklose ir sporto aikštėse. Šis tyrimas, kuris taip pat pradedamas nuo 20 μg/m3 ribinės vertės, parodo, kad maždaug trečdalyje šių vietų yra prasta oro kokybė.
Šių dviejų tyrimų rezultatai yra šokiruojantys. Azoto dioksido koncentracija yra aukšta ne tik dideliuose miestuose, bet ir tose vietose, kur būtų galima tikėtis geresnės oro kokybės. Visą problemos mastą Flandrijos regiono gyventojams padėjo suprasti Pano programos ataskaita apie flamandų kanalą Éen.
Briuselyje ir Flandrijoje tėvai ir vaikai jau kelis kartus protestavo gatvėse norėdami pademonstruoti, kad mokyklose pageidauja geresnės oro kokybės. Tiesą sakant, daugiau nei keturiasdešimt mokyklų dalyvavo kampanijose paskutinę Velykų švenčių dieną. Demonstrantai blokavo gatves ir išreiškė nepasitenkinimą dėl respiratorių ir ženklų, skanduodami tokius šūkius kaip „Aš dūstu“ ir „Leiskite man kvėpuoti“. Jie ragino politikus prisiimti atsakomybę, nes jiems atsibodo „ilgi, dvokiantys eismo kamščiai“ netoli mokyklų.
Flandrijos aplinkos ministras Joke Schauvliege pripažįsta, kad reikia imtis veiksmų. Dienraštyje De Morgen rašoma, kad geriausi trumpalaikiai sprendimai yra „dyzelinio kuro atsisakymas“ ir mažų emisijų zonos. Ministro žodžiais, mažos apimties vietinės iniciatyvos taip pat yra labai svarbios. Bet veiksmų grupės mano, kad to nepakanka. Jos pabrėžia, kad reikia integruoto požiūrio, ir laikosi nuomonės, kad reikėtų atsisakyti tokių svarbių objektų kaip mokyklos netoli intensyvaus eismo maršrutų įkūrimo.
Kad būtų atsižvelgta į šiuos reikalavimus, Antverpenas bus pirmasis Flandrijos miestas, kuriame pirmiausia bus patikrinama oro kokybė prieš suteikiant leidimus naujoms mokykloms ir dienos priežiūros centrams.
Savaime suprantama, kad oras, kuriuo kvėpuoja vaikai, priklauso nuo jūsų pasirinktos mokyklos vietos. Pasirinkimas, deja, dažnai priklauso nuo ilgo laukiančiųjų sąrašo mieste ir nuo mažo mokyklų skaičiaus kaimuose.
Taigi, ką daryti? Visų pirma, nereikėtų dar labiau padidinti problemos, pavyzdžiui, atsisakant leisti vaikams lankyti mokyklą. Iš matavimų galima spręsti, kad ore yra mažiau NO2 tomis dienomis, kai nėra pamokų (ir kai tėvai palieka savo automobilį garaže).
Bet mokykloms taip pat atitenka dalis atsakomybės. Kad geriau įvykdytų šią atsakomybę, jos galėtų investuoti į vėdinimo sistemas ir (arba) tvarius oro-oro šilumos siurblius, skirtus ne tik šildyti ir vėsinti, bet ir filtruoti patalpų orą.
