Dviejų pavidalų šiluma, kuri susijusi su oro kondicionavimu:
- juntamoji šiluma
- latentinė šiluma
Juntama šiluma
Kai objektas yra šildomas, jo temperatūra kyla, didėjant karščiui. Šilumos didėjimas vadinamas juntamąja šiluma. Panašiai ir tada, kai šiluma pašalinama iš objekto ir jo temperatūra krenta – pašalinta šiluma taip pat vadinama juntamąja šiluma. Šiluma, kuri priverčia keistis objekto temperatūrą, vadinama juntamąja šiluma.
Latentinė šiluma
Gamtoje visos grynos medžiagos gali keisti savo būseną. Kieti kūnai gali virsti skysčiu (ledas vandeniu), o skysčiai gali tapti dujomis (vanduo garais), bet tokiems pokyčiams reikia papildomos šilumos arba jos pašalinimo. Šiluma, kuri sukelia tuos pokyčius, vadinama latentine šiluma.
Visgi latentinė šiluma neturi įtakos medžiagos temperatūrai, pavyzdžiui, vandens temperatūra verdant išlieka 100 °C. Šiluma, kurios reikia, kad vanduo toliau virtų, yra latentinė šiluma. Šiluma, kuri priverčia būseną pasikeisti, bet nepakeičia temperatūros, vadinama latentine šiluma.
Šio skirtumo įvertinimas yra esmė norint suprasti, kodėl vėsinimo sistemose naudojamas šaltnešis. Tai taip pat paaiškina, kodėl naudojami terminai „bendra galia“ (juntamosios ir latentinės šilumos) ir „juntamoji galia“ nustatant įrenginio vėsinimo galią. Kai vykdomas vėsinimo ciklas, įrenginyje susidaro kondensacija, nes iš oro pašalinama latentinė šiluma. Juntamoji galia yra galia, kurios reikia norint sumažinti temperatūrą, o latentinė galia yra galia, kurios reikia norint pašalinti iš oro drėgmę.