Klimato kaita ir visuotinis atšilimas laikomi dviem didžiausiomis mūsų amžiaus grėsmėmis, kurių rimtos ir tarpusavyje susijusios pasekmės turi įtakos aplinkai, sveikatai ir ekonomikai.
Per pastarąjį šimtmetį nuolat didėjo anglies dioksido koncentracija atmosferoje, todėl padidėjo pasaulinė temperatūra. Dėl ilgalaikio temperatūros padidėjimo pasireiškia klimato kaita, padidindama ligų riziką, kritulių ir nuotėkio dažnumą bei audrų poveikį. Besikeičiantys klimato parametrai – ne tik temperatūra, bet ir krituliai, drėgmė, vėjas ir saulės spinduliuotė – neišvengiamai paveiks pastatus, kurie atspindi ryšį tarp išorės ir vidaus.
Įrengus šilumos siurblį, sumažinama CO2 emisija, naudojant atsinaujinančią energiją
Iš rezultatų matyti, kaip kylanti vidutinė temperatūra (žiemą) leidžia lengviau pakeisti energijos tipą, pereinant prie elektrinių šilumos siurblių vietoj iškastinio kuro.
Šilumos siurbliai sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą 70 %, lyginant su tradiciniais šildymo ir vėsinimo metodais. Dėl šilumos šaltinio trūkumo šis metodas yra perspektyvi galimybė, leidžianti kovoti su globaliuoju atšilimu ir klimato kaita. Šilumos siurbliai sukaupia šilumos energijos kelis kartus daugiau nei eksploatacijai sunaudoja elektros energijos, o CO2 išsiskiria, kai ši elektros energija yra išgaunama, daugiausia kaip skaidymo rezultatas dėl įprastos degimo įrangos efektyvumo ribų.
Todėl CO2 emisijas, naudojant šilumą, galima smarkiai sumažinti sinerginiu anglies dioksido kiekio mažinimo energijos šaltinių portfelyje pažangos poveikiu ir tolesniu šilumos siurblių energijos vartojimo efektyvumo didinimu. Atsinaujinanti šilumos siurblių energija skaičiuojama kaip galutinė energija: jie naudoja 100 % ekologišką elektros energiją ir šiuo metu teikia 100 % atsinaujinantį, aplinkai nekenkiantį šildymą ir vėsinimą.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas yra kovos su klimato kaita priemonė, o šilumos siurbliai pasiekia šį tikslą, pakeisdami iškastinį kurą atsinaujinančia energija arba naudodami perteklinę energiją, kuri kitu atveju būtų iššvaistyta. To pasekmė yra didesnis efektyvumas, švaresnis oras ir perėjimas prie nulinės emisijos mūsų ekonomikose ir visuomenėse.
Europos teisinis ir politinis kontekstas
Šilumos siurblių montavimas yra pagrindinis Europos Komisijos siekis, kuris iškelia ambicingą tikslą – šildymo ir vėsinimo sektoriaus elektrifikavimą laikyti vienu iš strateginių priemonių, leidžiančių sumažinti gamtinių dujų importą.
2017 m. EHPA statistiniai duomenys rodo, kad Europoje parduota daugiau kaip 1,1 mln. šilumos siurblių, kurių įrengtoji galia atitinka 10,6 mln. įrenginių. Šie sumontuoti įrenginiai padėjo sumažinti anglies dvideginio išmetimą 29,8 Mt, o iš atsinaujinančių išteklių pagaminta 116 TWh energijos, kuri padėjo sumažinti galutinės energijos poreikį 148 TWh.1
3 didžiausios šilumos siurblių rinkos Europoje yra Prancūzija, Italija ir Ispanija, kuriose parduodama 50 % visų įrenginių. 10 populiariausių šalių, kuriose parduodama 90 % visų įrenginių, yra Švedija, Vokietija, Norvegija, Suomija, Danija, Šveicarija ir Austrija. Europos šilumos siurblių asociacija (EHPA) apskaičiavo, kad galimi pardavimai visoje Europoje, laikantis nuomonės, kad visose rinkose bus pasiekta tokios pačios sėkmės kaip ir minėtose, viršys 6 mln. įrenginių per metus. Šilumos siurblių montavimas yra itin svarbus, pereinant prie švarios energijos ir siekiant anglies dvideginio neutralumo.
Reikia skubiai pereiti prie atsinaujinančių ir efektyvių šildymo ir vėsinimo technologijų pastatuose, pramonėje ir tinkluose. Europos Komisijos ataskaitoje dėl švarios energijos technologijų konkurencingumo taip pat raginama labiau skatinti šilumos siurblių technologijų plėtrą. Europos žaliojo kurso pramoniniame plane šilumos siurbliai įvardijami kaip viena iš pagrindinių technologijų, leidžiančių siekti ES tikslo klimato neutralumo atžvilgiu.2 Atsižvelgdama į strateginę šilumos siurblių svarbą, siekiant ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir perėjimo prie kito tipo energijos tikslų, 2023 m. balandžio mėn. Europos Komisija pradėjo dar vieną svarbią iniciatyvą, kurios, tiksliau kalbant, pagrindinė paskirtis – paspartinti šilumos siurblių įrengimą Europos rinkoje, įveikiant kliūtis ir kritinius sunkumus, kurie vis dar riboja jų plėtrą visoje Europoje.
Šilumos siurblių montavimas miesto pastatuose
Šilumos siurbliai – sprendimas, skirtas šildyti ir tiekti karštą vandenį gyvenamuosiuose pastatuose tiek vienviečiuose, tiek daugiabučiuose namuose.
Šilumos siurbliai dėl savo charakteristikų yra tobula technologija bet kokio tipo pastatui, kurio šilumos paskirstymo paviršius yra pakankamas, kad būtų sudaryta patogi patalpų temperatūra, lyginant su žemomis šilumos paskirstymo sistemos temperatūromis. Šie reikalavimai yra įvykdyti visuose naujuose pastatuose, įskaitant „beveik nulinę“ energiją, „pasyviuosius“ namus ir energiją „generuojančius“ pastatų projektus. Taip pat šilumos siurbliai gali pakeisti katilus pastatuose su nuodugnia renovacija.
Kad būtų pasiekti 2030 m. tikslai ir pasiektas reikiamas spartus šiluminės energijos gamybos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, reikėtų kuo greičiau naujuose pastatuose nustoti montuoti tradicinius mažo efektyvumo generatorius, o iškastinį kurą reikėtų pakeisti naujais ištekliais.
Pastatai itin prisideda prie anglies dioksido išskyrimo. Platesnei ekonomikai pereinant prie nulinės grynosios emisijos, įvairios suinteresuotosios šalys ragina kurti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sistemą. Patalpų ir vandens šildymo sistemų elektrifikavimas yra vienas iš būdų sumažinti pastatų emisijas, o elektros šilumos siurblių technologija, kuri patobulėjo ir atpigo tam tikrose rinkose, tampa vis perspektyvesniu sprendimu.
Sumontuokite tvaraus gyvenamojo namo įrangą su šilumos siurbliu
Esami pastatai sudaro maždaug apie 40 % energijos sąnaudų Europos Sąjungoje (ES), todėl jie yra vieni svarbiausių CO2 išmetimo šaltinių Europoje (iškastinio kuro šildymo sistemų pakeitimas sistemomis, naudojančiomis atsinaujinančius energijos šaltinius, yra pagrindinis energetikos ir klimato politikos klausimas, taip pat viena iš būtinų sąlygų, siekiant sumažinti CO2 išskyrimą iki klimatui nekenkiančio kiekio.
Nors šilumos siurblių montavimas naujuose pastatuose yra įprastas, įrengtų šildymo sistemų keitimas šilumos siurbliais yra sudėtingesnis, bet neįtikėtinai svarbus. Šilumos siurblių sistemos yra ekonomiškai tvarūs sprendimai daugelyje sričių. Naujai pastatytuose gyvenamuosiuose namuose šilumos siurblių sistemos faktiškai pasiekė etapą su nusistovėjusia rinka. Energijos naudojimo efektyvumas ir šildymo bei vėsinimo poreikių įgyvendinimas vienu unikaliu generavimo įrenginiu – šio sektoriaus prioritetas. 2021 m. mažos galios šilumos siurblių rinka gyvenamųjų ir tretinės paskirties pastatų sričiai padidėjo 34 %, lyginant su praėjusiais metais, ES sumontavus beveik 2,2 mln. įrenginių. 3
Energijos sunaudojimas bendrame energijos sąnaudų kontekste atlieka svarbų vaidmenį statybų sektoriuje. Naudojant šilumos siurblius šilumos tiekimui dideliam daugiabučių namų ir blokinių namų sektoriui gali dėl šios priežasties reikšmingai sumažinti CO2 emisiją. Kitas privalumas – tobulai suderinama su fotovoltine, saulės termine energija ir šildymo tinklais, kurie gali dar labiau prisidėti prie tvarumo.
Išvados
Laipsniškas šilumos siurblių naudojimas gali sumažinti ir net padėti atsisakyti iškastinio kuro energijos pastatų sektoriuje ir taip panaikinti neigiamą iškastinio kuro naudojimo taršos šalutinį poveikį.
Gausesnio šilumos siurblių pritaikymo paspartinimas turėtų plataus masto poveikį pasaulio energetikos sektoriui, be to, būtų jaučiamas svarbus skatinamasis poveikis ekonominei veiklai ir aplinkai, nepaisant naudos klimatui. Dėl šios priežasties plačiai naudojama šilumos siurblių technologija galėtų pagerinti oro kokybę ir visuomenės sveikatą.
