Europa siekia tapti pirmuoju pasaulyje žemynu, neišskiriančiu anglies dioksido, iki 2050 m., todėl ES Komisija siekia iki 2030 m. sumažinti emisijas bent 55 %. Mes „Daikin“ įmonėje remiame šią kryptį, siekdami visame pasaulyje iki 2050 m. tapti anglies dioksido neišskiriančia įmone.1
Europos ekologiškojo susitarimo investicijų plane2 norima pritraukti (bent) 1 trilijoną eurų investicijų iš Europos Sąjungos, nacionalinių vyriausybių ir privačiojo sektoriaus, kad ES būtų galima sumažinti išskiriamo anglies dioksido kiekį.3 Dabar, kai susidurta su COVID-19 pandemija ir ekonomine krize, ekologiškojo susitarimo investicijų planas taip pat yra naujosios kartos ES – Europos atsigavimo nuo COVID-19 programos, kurios vertė siekia 750 mlrd. eurų – pagrindas.
Anglies dvideginio mažinimas Europoje ir atsigavimas nuo COVID-19 pandemijos yra didžiausi sunkumai. Europos Komisijos pirmininkas, pristatydamas ekologiškąjį susitarimą, netgi prilygino jį Europos išsilaipinimui mėnulyje. Įgyvendindami Ekologiškąjį susitarimą tikimės, kad ES ir jos valstybės narės skatins tokias mažų anglies dioksido emisijų technologijas kaip šilumos siurbliai, užtikrindamos sąžiningas energijos kainas pagal anglies dioksidą ir neremdama iniciatyvų naudoti šildant iškastinį kurą.
Kodėl šilumos siurbliai?
Šiandien Europoje pastatų sektorius sudaro apie 36 % viso Europos Sąjungoje išmetamo CO2 kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad šildymas ir vėsinimas sudaro beveik 50 % galutinio Europos Sąjungos energijos sunaudojimo, iš kurių 80 % skiriama pastatams4, šio sektoriaus anglies dioksido mažinimo potencialas yra milžiniškas.
- Šilumos siurbliai yra patvirtintas sprendimas, be to, Europoje turime technologijų, žinių ir investicijų, užtikrinančių tolesnę plėtrą. Šilumos siurbliai – įskaitant vienos šeimos ir kelių šeimų namus, atnaujintus ir naujus būstus, mažus ir didelius komercinius pastatus bei pramonines gamyklas – šiandien yra paruošti naudoti ir tinka ES Ekologiškajam susitarimui.
- Šilumos siurbliai – mažai anglies dioksido išskirianti šildymo technologija. Šiuo metu šilumos siurblio išskiriamas anglies dioksido kiekis kiekvienai reikiamos šilumos kWh prilygsta maždaug pusei aukšto efektyvumo dujų katilo kiekio, bet anglies dvideginio emisijų potencialas gali būti dar mažesnis dėl tolesnio anglies dvideginio mažinimo ES elektros energijos gavybos srityje5.
- Šilumos siurbliams naudojami atsinaujinančius energijos šaltiniai, pavyzdžiui, terminė energija iš oro, vandens arba žemės. Šių atsinaujinančių energijos šaltinių Europoje akivaizdžiai netrūksta, todėl jų nereikia importuoti.
- Šilumos siurbliai vis labiau pritaikomi naudoti atsinaujinančią elektros energiją, todėl jie taps visiškai neutralus sprendimas klimato atžvilgiu. Pavyzdžiui, iki 2030 m. ES elektros energijos gavybos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalis turėtų būti bent dvigubai didesnė nei šiuo metu – sudaro 32 % elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių – maždaug 65 % arba daugiau6.
- Be to, šilumos siurbliai yra esminiai įrenginiai, leidžiantys užtikrinti elektros energijos tinklo balansą, taip pat prisideda prie tolesnio atsinaujinančiosios energijos gavybos realizavimo, pavyzdžiui, veikia kaip šiluminė energijos kaupimo baterija ir įrankis, lanksčiai derinantis energijos pasiūlą ir paklausą.
Investicijos į šilumos siurblius taip pat skatina ES ekonomikos augimą, nes šie įrenginiai yra gausiai kuriami ir gaminami Europoje. Pavyzdžiui, „Daikin“ Europoje yra įkūrusi Europos mokslinių tyrimų ir plėtros centrą bei 5 gamyklas, susijusias su šilumos siurblių technologija.
Kiekvienas į šilumos siurblių technologiją investuotas euras yra euras, investuotas į vietinių darbo vietų kūrimą. Visoje šilumos siurblių pramonėje šiuo metu Europoje dirba 225 000 žmonių7. Naujos ir tolesnės investicijos į atsinaujinančią energiją bus naudingos tiek Europos ekonomikai, tiek mūsų aplinkai.
Švedijos sėkmės istorija
Švedija 1980–1990 m. užsiėmė ambicinga politika, kuria iškastinio kuro katilus siekta pakeisti šilumos siurbliais. Šiuo metu šilumos siurbliai yra namų šildymo Švedijoje standartas. Toks paskatinimas, kad šilumos siurbliai taptų standartine gyvenamųjų namų šildymo technologija, padėjo nuo 1990 m. iki 2018 m. sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 33,7 %8.
Kitos Europos šalys pradeda sekti jos pavyzdžiu. Šalys pastaruoju metu, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Nyderlandus, pristatė panašias šilumos siurblių skatinimo ir katilų keitimo programas.
Nutraukti nuo anglies dioksido emisijų priklausomas iniciatyvas
ES valstybių narių politikos formuotojai, vadovaudamiesi ES Ekologiškojo susitarimo iniciatyva, gali veikti dviem lygmenimis, kad būtų sumažintas išmetamo anglies dioksido lygis.
Pirmiausia ES valstybės narės galėtų įsipareigoti nutraukti iškastinio kuro naudojimą. Reikėtų laipsniškai atsisakyti labiausiai teršiančių šildymo sistemų. Nuo 2020 m. sausio mėn. Austrija nebeleidžiama montuoti skystąjį kurą kūrenančių katilų naujuose namuose. Tai puiki iniciatyva. Politikos formuotojai galėtų nebeskatinti naudoti iškastinį kurą. Net ir šiandien tiesioginės arba netiesioginės iniciatyvos yra naudingos alyvos arba dujų katilams, nes šilumos siurbliai yra skirtingai apmokestinami, palyginus, pavyzdžiui, su katilais.
Antra, atsinaujinančiosios energijos technologijoms taip pat reikia vienodų sąlygų. Elektros energijos ir dujų kainų skirtumas daugelyje valstybių narių yra per didelis, kad šilumos siurblys taptų ekonomiškai patrauklia investicija ES piliečiams9. Iniciatyvos gali sumažinti šį atotrūkį tam tikrą laikotarpį, bet ilgainiui energijos sąnaudos turėtų labiau atspindėti anglies dioksido emisijas. Anglies dioksido apmokestinimas gali padėti dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, perkeliant ES Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS), kad ji apimtų visas pastatuose kūrenančių iškastinį kurą emisijas, taip pat pataisant energijos mokesčių direktyvą10.
Naudotojų motyvavimas
Naudotojai, kurie nori pakeisti savo iškastinio kuro sistemas, turi būti motyvuoti atidžiau pažvelgti į šilumos siurblius. Dėl pramoninių inovacijų šilumos siurbliai vis labiau tampa patrauklūs, taikant įvairių įrangos savybių, kainų, dizaino ir pritaikymo montuotojui bei galutiniam naudotojui derinius11. Pramonė galėtų labiau stengtis paaiškinti šilumos siurblių privalumus, kad galutiniai naudotojai daugiau apie juos žinotų.
Vyriausybės turėtų atkreipti naudotojų dėmesį į šilumos siurblius skatindamos gyvenamųjų namų renovaciją, taip pat kitomis priemonėmis galėtų būti teikiama pirmenybė rinktis šilumos siurblius, pavyzdžiui, pabrėžiant atsinaujinančios energijos naudojimą bendrajame pastato energetiniame įvertinime. Tai reiškia akivaizdžią užuominą ir ragina naudotojus gerai įvertinti bendrąją eksploatacijos kainą ir ekologinius privalumus12. Tada šilumos siurblių teikiama nauda taps akivaizdi naudotojams.
Prieinama visiems europiečiams
Vyriausybės paskatos tam tikrą laikotarpį gali padėti paspartinti perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančio šildymo ir visiems europiečiams sudaryti sąlygas įsigyti šilumos siurblių, bet ilguoju laikotarpiu tikslios energijos kainos ir tinkamas pastato energijos ir anglies dioksido išskyrimo įvardijimas turėtų tapti galutinio naudotojo motyvacija investuoti į šilumos siurblių technologiją.
Švedijos ir kitų Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad ši strategija yra veiksminga. Pavyzdžiui, Prancūzija ir Vokietija yra nustačiusios didelio masto ir itin populiarias alyvos katilų keitimo schemas. Be to, Italija pristatė „Superbonus“, siekdama skatinti šilumos siurblių naudojimą, pasiūliusi 110 % grąžinimo kreditą.
„Daikin“ kartu su kitais šilumos siurblių pramonės lyderiais imsis iššūkio užtikrinti, kad galutiniai naudotojai žinotų apie šilumos siurblius ir jų privalumus. Taip pat nuolat stengiamės sukurti gerai apmokytų montuotojų duomenų bazę, kad užtikrintume tinkamą montavimą ir priežiūrą naudotojui be jokių rūpesčių.
Kas toliau?
„Daikin“ išsikėlė tikslą iki 2050 m. tapti anglies dioksido neišskiriančia įmone pasauliniu mastu. Tikime, kad visi suinteresuotieji subjektai – politikos formuotojai, pramonės lyderiai ir naudotojai – turi tą patį tikslą – padėti pamatus ateičiai be anglies dioksido. Kartu galime sumažinti Europos šildymo sektoriaus priklausomybę nuo anglies dioksido ir pasiekti drąsų Ekologiškojo susitarimo tikslą. Mums tiesiog dabar reikia imtis veiksmų.
1 „Daikin Environmental Responsibility“ (angl. „Daikin“ atsakomybė dėl aplinkos), https://www.daikin.eu/en_us/about/environmental-responsibility.html
2 Europos Komisija, klausimai ir atsakymai, konsultacija vyko 2020 m. rugsėjo 14 d. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/qanda_20_24
3 Europos Parlamentas, „Europe’s one trillion climate finance plan“ (angl. Vieno trilijono Europos klimato finansavimo planas“, žiūrėta 2020 m. rugpjūčio 6 d. https://www.europarl.europa.eu/news/en/headlines/society/20200109STO69927/europe-s-one-trillion-climate-finance-plan
4 ES šildymo ir vėsinimo strategija, žiūrėta 2020 m. rugsėjo 17 d., https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52016DC0051&from=EN ir personalo darbo dokumentai, žiūrėta 2020 m. rugsėjo 17 d., https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52016SC0024&from=EN
5 VHK apžvalginis tyrimas „Ecodesign and Energy Labelling of Space and Combination Heaters“ (angl. Patalpų ir kombinacinių šildytuvų ekodizaino ir energijos žymenys), 5 užduotis, 7 pav., žiūrėta 2020 m. rugsėjo 17d., https://ecoboiler-review.eu/Boilers2017-2019/downloads/Boilers%20Task%205%20final%20report%20July%202019.pdf
6 Europos Komisijos pranešimas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialiniam komitetui bei Regionų komitetui, žiūrėta 2020 m. rugsėjo 17d., https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/eu-climate-action/docs/com_2030_ctp_en.pdf
7 Europos Komisija, „Competitiveness of the heating and cooling industry and services“ (angl. Šildymo ir vėsinimo pramonės ir paslaugų konkurencingumas), žiūrėta 2019 m. birželio 28 d., https://www.euneighbours.eu/sites/default/files/publications/2019-08/20190822%20MJ0319513ENN.en_.pdf
8 Tarptautinė energetikos agentūra, Švedija šalies profilis, žiūrėta 2020 m. rugsėjo 14 d., https://www.iea.org/countries/sweden
9 Eurostatas, „Electricity price statistics: Statistics explained“ (angl. Elektros kainų statistika: paaiškinta statistika), 2020 m. rugsėjo 17 d., https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/pdfscache/45239.pdf
10 Europos Komisijos pranešimas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialiniam komitetui bei Regionų komitetui, žiūrėta 2020 m. rugsėjo 17d., https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/eu-climate-action/docs/com_2030_ctp_en.pdf
11 Žr. „Daikin’s Altherma 3 H HT“: https://www.daikin.eu/en_us/product-group/air-to-water-heat-pump-high-temperature/daikin-altherma-3h-ht.html
12 „Daikin“, pavyzdžiui, montuotojams ir klientams suteikia įrangos pasirinkimo priemonę, kurios pavadinimas „Stand by Me“, https://standbyme.daikin.eu/
